vientinys

vientinys: 2 vientinỹs, -ė̃ adj. (3^a) 1. iš vienos dalies susidedantis, nesudėtinis: Vientiniai ir sudėtiniai yra karnizai rš. | Gramatika išguldo būdą ir privalumus vientinių žodžių ir moko, kaip tus žodžius reik sunerti su kitas kitu S.Dauk. 2. rodantis vienumą, vieninis (apie gramatinį skaičių): Lykiu vientiniu arba vienlykiu vadina tą, kurs apie vieną daiktą kalba S.Dauk. Veliuoniškiai lietuviai vartoja savibalsį u pabaigoje antro linkio víentinio skaitliaus daiktavardžių ir būdvardžių vyriškės lyties JVXXIIIpsl.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

vientinys — 1 vientinỹs, ė̃ smob., adj. (3a) J, K.Būg (Kv, Slnt), NdŽ, Lž, vientinis, ė (1) KŽ 1. S.Dauk, Ls vienturtis: Jei vienas vaikas tė[ra], tai ans vientinỹs Sd. Vientinis, vyburys jaunas gležte išgležęs, nemoka darbo dirbti JI445. Vientinỹs augai… … Dictionary of the Lithuanian Language
lepintinis — 1 lẽpintinis, ė smob. (1) DŽ; L141,463,505 kas lepinamas, lepinamai augęs, numylėtinis: Vientinys sūnus tebuvo – dėl to ir paaugo lẽpintinis Plt. Leido ereliui, kaipo savo lepintiniui, ant savo žambais kiaušius dėti S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
trynaitis — trynaitis, ė smob. (1) BŽ567, NdŽ žr. 2 trynys: Sūnus trynaitis Tv. ║ apie gyvulius: Kad ir trynaitis ėras, al užaugo kaip vientinys Užv … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias